nes aš tiesiog važiuoju į nežinią, į savo mylimiausią miestą, be pinigų, be tėvų, be meilės - be nieko, bet aš žinau, kad nieko neprarasiu, nes nieko neturiu, o tai kas yra mano sudužusioj širdy dabar, visada ir liks ten, ko kol kas nėra, gal kada užpildys šukių, kurių trūksta, vietas. viskas priklauso tik nuo manęs ir, aišku, sėkmės, kiti už mane nuspręst negali, juk tai mano gyvenimas, kokį pasidarysiu, tokį turėsiu. gal kada nors man pavydės draugai, o gal aš pavydėsiu jiems. bet tik vieną tikrai galiu pasakyti, kas nerizikuoja, tas negeria šampano, tad keliu taurę už riziką, galimybes, norus bei svajones, sėkmę ir, žinoma, tave, Barselona! Liko nepilnas mėnuo..